Krishterimi ndėr Shqiptarė - Simpozium Ndėrkombėtar - Tiranė, 16-19 Nėntor 1999
Seksioni i Historisė dhe Arkeologjisė


Papàs Antonio Bellusci
Itali

Origjina dhe Zhvillimi Historik i Eparkisė Bizantine Arbėreshe e Ungrės nė Kalabri dhe Mbrojtja e Identitetit Arbėresh (1439 – 1919)

Hyrje

Papa i Romės, Benediti XV, themeloi nė vitin 1919 eparkinė bizantine arbėreshe e Ungrės, nė krahinėn e Kozencės, Itali. Nė vitin 1937 u krijua edhe eparkia bizantine e Hores e Arbėreshėve, nė krahinėn e Palermo-s dhe Monastiri i Grotaferrates (Roma), i themeluar nė shekullin X nga shėn Nili. Kėto pėrbėjnė sot rrethin e Kishave bizantine katolike nė Itali dhe varen nga Kongregacioni i Kishave Orientale nė Romė.

Nė kėtė kumtesė do tė sjell njė pėrmbledhje vetėm mbi origjinėn dhe zhvillimin historik fetar tė katundeve arbėreshe nė Kalabri dhe nė Bazilikatė, duke filluar nga Sinodi i Florencės (1439) deri nė krijimin e Eparkisė bizantine arbėreshe tė Ungres (1919) nė Kalabri.

Qėllimi im ėshtė t'ju njoftoj disa pėrfundime qė do tė lidhin ngushtė historinė tonė tė vogėl pesėshekullore fetare bizantine nė trungun e shenjtė dhe tė lashtė tė 2000- vjetorit tė Krishtėrimit ndėr Shqiptarėt, qė ėshtė sot dhe tematika e kėtij Kuvendi.

Falėnderoj me zemėr Konferencėn Episkopale tė Shqipėrisė, qė mė ftoi dhe mė dha rastin tė marr pjesė, me shumė gėzim, bashkė me gjithė ju sot kėtu nė Tiranė.

1 – Sinodi i Florencės (1439),

2 – Sinodi i Trento-s (1563),

3 – Kolegji "Corsini" (1732),

4 – Themelimi i Eparkisė bizantine arbėreshe nė Ungėr (1919).

1. Sinodi i Florencės

1.1. Nė sinodin e Florencės (1439) u nėnshkrua lidhja midis Kishės latine tė Romės dhe Kishės ortodokse tė Kostandinopojės. Njė ngjarje historike pėr ne arbėreshėt, sepse kėtu filloi dhe historia jonė nė Itali. Nė vitin 1446 sulltani otoman, Murat II, pushtoi Morenė nė Peloponezė, nė vitin 1448, Kosovėn, nė vitin 1450, Shqipėrinė, dhe nė vitin 1453 qytetin e shenjtė tė Kostandinopojės.

Emigrimet e para nė Itali, sipas historianit arbėresh Pjetėr Pompilio Rodotŕ, ndodhėn nė 1461, nė 1467, nė 1471 deri nė vitin 1744, kur banorėt e Piqerrit nga Himara erdhėn nė Itali dhe themeluan katundin Villa Badessa (Pescara).

1.2. Nė vitin 1468 vdiq Skėnderbeu, "Atleti i Krishtit" dhe "Mbrojtės i Besės sė krishterė", ashtu siē e kanė lavdėruar Papėt e Romės. Lidhur me kėto shpėrngulje tė "Motit tė Parė", ashtu si e lavdėron shekullin XV poeti Jeronim de Rada, kemi edhe disa dėshmi historike, qė etėrit tanė i vunė dhe i kėnduan me vjersha.

1.3 E njihni edhe ju kėngėn nostalgjike tė mėrgimtarėve arbėreshė:

"Oj e bukura More,

si tė le u mė s'tė pe;

atje kam u zotin tat

atje kam u zonjėn mėmė

atje kam edhe tim vėlla

gjithė t'mbuluar

nėn Atdhe"

E Morea ish atdheu dhe vendi nga iknin etėrit tanė.

1.4 Prifti arbėresh, Mikele Scutari, famullitar nė Shėn Kostandin Arbėresh, nė vitin 1825 botoi arbėrisht kėto vjersha:

"Maumeta duaj na vrin

E na erdhėm ndė Litinj

Petkat e t'mirat tona

I lam gjithė te Korona

Erdh me ne Shėr Mėria

Kur iktim ka Turkia

Ajo vate Xhenacŕn

Na qėndruam Napulltan".

Ky tekst nė gjuhėn arbėreshe ėshtė i pari dokument deri sot, qė na tregon se Shėn Mėria, Mirėkėshilltare e Shkodrės, shkoi e iku "Ka Turkia" (dmth nga otomanėt) dhe vate dhe mbeti nė Xhenacan, dhe etėrit tanė bėjnė banesė nė tokat e mbretit tė Napulit.

1.5 Arkimandriti arbėresh, Pjetėr Camodeca (1847–1918), nga katundi Kastėrnexhi, shkruan dhe ai kėta vjersha:

"Petkat e tė mirat tona

na i lamė te Korona

Krishtin vet kemi me ne,

Oj e bukura More

Thellė tė pjast me lotė ndėr si (Sy)

Na t'lipismi, oj Arbėri".

1.6 Nė njė dorėshkrim tė vitit 1822, qė gjendet nė arkivin tonė, ėshtė dhe kjo kėngė qė ka pėr titull: "Canzona nella morte di Scanderbec", me kėto vjersha me shumė domethėnie:

"Kur vdiqi Skėnderbeu

trimazit t'Arbėrit

mė birin pėrmisurith

kush ndė pjėh, e kush ndė hi

se s'doin mė vetėhenė.

Kur vdiqi Skėnderbeu

vashatė t'Arbėrit

mė birin pėrmisurith

kush ndė pjėh, e kush ndė hi

se s'doin mė vetėhenė

Kur vdiqi Skėnderbeu

pjeqėrit t'Arbėrit

mė birin pėrmisurith

kush ndė pjėh, e kush ndė hi

se s'doin mė vetėhenė.

Por treqind mil trima

iktin, ēajtin detin

se t'mbajtin besėzėn".

1.7 Besa e mėrgimtarėve arbėreshė tek Perėndia, tek Shėn Mėria e Jėma e Perėndisė, tek Shenjtrat ėshtė njė dhuratė e madhe nga Zoti pėr Kombin dhe pėr Diasporen.

"Oj e larta Besa jonė

sa t'bukura na buthėton!", - kėndojnė edhe sot arbėreshėt.

Vėrtet mund tė vėrtetohet se shkaku kryesor i etėrvet tanė, pėr tė emigruar nė Itali, ka qenė tė mbajnė tė gjallė Besėn e krishterė tė shenjtė tek Perėndia Inzot. Dhe kjo Besė ushqimin shpirtėror kryesor e kish dhe e ka ende sot nė ritin dhe nė zakonet e kishės bizantine. Nė vitin 1763, Pjetėr P. Rodotŕ shkruan se banorėt e Koronės, nė vitin 1534, kanė shkuar nė mbretėrinė e Napulit, bashkė me episkopin e tyre me ritin bizantin, qė quhej Benedikti.

1.8 Etėrit tanė besimtarė, nė kohėn e Skėnderbeut, ishin nėn juridiksionin fetar tė Mitropolitėve ortodoksė tė vendeve tek ku gjėndėshin: Epiri, Himara, Peloponezi dhe krahinat e tjera tė Helladhes.

Papa Leone X, nė vitin 1521, lejon qė priftrat me ritin bizantin mund tė celebrojnė liturgjinė dhe mund tė japen sakramendet dhe nė katundet latinė. Ashtu bėri edhe Papa Pavli III, nė vitin 1536, i cili i jep lejen episkopit ortodoks, Josafat Lombňs, tė mbajė juridiksionin mbi arbėreshėt.

Deri nė vitin 1562 Mitropolitėt bizantinė "tė Agrixhentit tė Italisė dhe tė tė gjithė Perėndimit", kanė pasur nga Papa i Romės lejen pėr juridiksionin e tyre mbi tė krishterėt arbėreshė nė diasporė. Siē duket, edhe nėse Sinodi i Florences nuk zbatohej plotėsisht, megjithatė, ai ka mbajtur vlerėsinė e tij pėr bashkimin midis dy Kishave motra.

Dhe Gabrieli, episkop ortodoks i Ohrit (1581–1604), vinte rregullisht nė Itali pėr shugurimet priftėrore tė klerit arbėresh. Shumė bukur ndodhi se bashkė me mėrgimtarėt arbėreshė, nė atė kohė, ishin edhe priftrat me ritin bizantin. Dhe sot nė katundin arbėresh Fallkunara Arbėreshe (Kozenca), prifti famullitar quhet nga besimtarėt: "Zoti kapedan".

1.9 Sipas bashkimit dhe marrėveshjeve tė Sinodit tė Florencės, etėrit tanė, megjithėse ishin me ritin bizantin dhe nėn juridiksionin e Patriarkut tė Kostandinopojės, kanė qenė tė pranuar nga ipeshkvijtė latinė si besimtarė tė tė njėjtit Besim: Besimi i Nikesė – Kostandinopolitan tė vitit 325. Dhe kėshtu, pėr ata mėrgimtarė ka qenė e mundshme, me sakrifica tė shumta, tė mbajnė ritin bizantin, zakonet dhe gjuhėn amtare.

1.10 Episkopėt latinė tė vendit, duke u dhėnė mikpritje etėrvet tanė, kanė nėnshkruar me ata dhe disa marrėveshje, qė quhen "Capitolazioni", pėr tė rregulluar probleme shoqėrore dhe ekonomike tė ndryshme midis dy palėve. Kėshtu, kėto "Capitolazioni", qė dėftojnė dhe vitin e ardhjes sė etėrvet tanė, na tregojnė se nė vitin 1471 u nėnshkruan "Capitolazioni" pėr katundin Shėn Mitri Koronevet; nė vitin 1486 pėr Shėn Sofia Epiros; nė vitin 1490 pėr Shėn Vasilin; nė vitin 1491 pėr Frasnita; dhe nė vitin 1506 pėr katundin Fermoza, tė gjithė nė krahinėn e Kozencės.

2. Sinodi i Trento-s

2.1 Vendimet disiplinore tė Sinodit nė Trento lidheshin veēanėrisht me vendbanimin e episkopeve, me Sinodet dioqezane, me vizitat e episkopėve nė famullitė dhe me themelimet e seminareve. Por interpretimi dhe zbatimi i kėtyre vendimeve shkaktoi dėme tė shumta nė komunitetet tona arbėreshe bizantine, dhe, mjerisht filloi njė politikė kishtare pėr njė humbje dhe njė asimilim tė plotė nga ana e latinėve.

2.2 Nė vitin 1564 Papa Pio IV vuri komunitetet arbėreshe nėn autoritetin e episkopėve latinė, duke akuzuar arbėreshėt "se kishin mendime tė rrezikshme dhe heretike". Ky Papė anulloi tė gjitha tė drejtat e fituara nga Papa Leone X, Pali III dhe Juli III. Humbej kėshtu nė kėtė moment, nga pikėpamja kanonike, bashkėsimi dhe lidhja e dukshme midis dy Kishave Motra tė shenjta tė Perėndisė dhe lindi projekti se arbėreshėt, me ritin bizantin, mund tė jetojnė vetėm nėn pushtetin dhe organizimin kishtar dhe kanonik tė dioqezave latine tė vendit. Filluan moskuptime, luftėra, mėrira dhe persekutime, pėr tė detyruar arbėreshėt tė shkojnė nga riti bizantin nė ritin latin tė baronėve tė vendit italian.

2.3 Dhe kėshtu, disa katunde arbėreshe, qė kishin ritin bizantin qė nė shekullin XV, tė detyruar me dhunė e me kėrcėnime nga episkopėt latine, kėrkuan kalimin nė ritin latin. Mbi kėto rrethana kemi shumė dokumente tė botuara nga historianėt, tė shėnuar nė bibliografinė. Nė vitin 1634 pranoi ritin latin komuniteti i katundit Shėn Mėrtiri prej Finitesė dhe, njė nga njė, shumė tė tjerė. Nė vitin 1668 mori ritin latin dhe katundi Spixana Arbėresh.

Me ndihmėn dhe me dhuratėn e Perėndisė, nė vitin 1668, mbaroi kjo hemoragji dhe nuk kaluan mė katunde arbėreshe nė ritin latin. Kėto katunde kanė kėrkuar, me lot tė shumtė, tė rishkojnė njė herė tjetėr nė ritin bizantin tė origjinės, por qe e pamundur. Vetėm katundi Falkunara Arbėreshė (Kozenca), nė vitin 1974, u kthye pėrsėri nė ritin bizantin tė tė parėve, me bekimin dhe me lejen e Papės, pastaj qė kish mbetur treqind vjet me ritin latin.

Humbja e ritit bizantin, pėr shumė katunde arbėreshe, ka qenė dhe bjerrja e gjuhės arbėreshe, e zakonėve "della Nazione Albanese", dmth tė Kombit Shqiptar, siē shkruajnė etėrit tanė nė shekullin e kaluar.

2.4 Disa katunde bizantine arbėreshė, qė humbėn ritin bizantin dhe sot kanė ritin latin nė dioqezat italiane:

A. nė krahinėn e Kozencės: 1. Cerzeto, 2. Mongrassano, 3. S. Caterina Albanese – Picelia, 4. S. Martino di Finita, 5. Spezzano Albanese, 6. S. Giacomo di Cerzeto, 7. Rota Greca, 8. Cavallerizzo, 9. Cervicati.

B. nė krahinėn e Katanxaros: 10. Caraffa di Catanzaro, 11. Gizzeria, 12. Marcedusa, 13. Vena di Maida, 14. Pallagorio, 15. S. Nicola dell'Alto, 16. Andali, 17. Carfizzi.

C. nė krahinėn e Potenxės: 18. Barile, 19. Ginestra, 20. Maschito, 21. Brindisi di Montagna.

D. nė krahinėn e Kampobasos: 22. Campomarino; 23. Montecilfone; 24. Chieuti; 25. Portacannone; 26. Ururi.

E. nė krahinėn e Tarantos: 27. San Marzano di S. Giuseppe.

F. nė krahinėn e Foxhes: 28. Casalvecchio di Puglia.

G. nė krahinėn e Beneventos, nė Abrucė: 30. Greci.

 

3. Kolegji "Corsini" (1732)

3.1 Papa Klemendi XII, nė vitin 1732, themeloi nė katundin arbėresh Shėn Benedikti Ullano (Kozenca) Kolegjin "Corsini" pėr edukimin e klerit arbėresh. Ky kolegj nė vitin 1794 shkoi nė Shėn Mitėr Korone, e pati njė rol tė madh pėr ringjalljen e arbėreshėve pėr ritin bizantin, pėr ruajtjen e identitetit shqiptar deri nė vitin 1919, kur shkoi nėn duart e shtetit italian. Nė Kolegjin "Corsini", nė vitin 1735, qe i zgjedhur nga Papa Corsini i pari episkop arbėresh, pa juridiksion, si bashkė-episkop, qė vepronte pėr besimtarėt arbėreshė nėn autoritetin e episkopeve tė dioqezave latine.

3.2 Episkopėt "Ordinanti" arbėreshė me seli nė Kolegjin "Corsini" dhe nė Kolegjin e Shėn Adrianit, nė Shėn Mitėr Korone, pa juridiksionin mbi besimtarėt arbėreshė, por me autoritet vetėm bėrdha te Kolegji Korsini (1735–1912) janė si mė poshtė:

3.2.1. Felice Samuele Rodotŕ (1735–1740)

3.2.2. Nicola de Marchis (1742–1756)

3.2.3. Giacinto Archiopoli (1757–1789)

3.2.4. Francesco Bugliari (1792–1806)

3.2.5. Domenico Bellusci (1808–1833)

3.2.6. Gabriele De Marchis (1834–1858)

3.2.7. Agostino Franco (1858–1875),

3.2.8. Giuseppe Bugliari (1875–1888)

3.2.9. Giuseppe Schirň (1889–1896),

3.2.10 . Giovanni Barcia, episkop titullar i Krujės (1902–1912).

4. Themelimi i Eparkisė e Ungrės (1919)

4.1 Mė 13 shkurt 1919 Papa Benediti XV themelloi Eparkinė bizantine arbėreshe me seli nė Ungėr, katund arbėresh nė krahinėn e Kozences, duke bashkuar nėn juridiksionin e plotė tė Episkopit "Ordinario" tė Ungrės disa katunde arbėreshe, qė me besnikėri kishin ruajtur gjatė pesė shekujve ritin bizantin tė tė parėve.

4.2 Episkopėt "Ordinari" tė Eparkisė sė Ungrės (Kozenca):

4.2.1 Giovanni Mele, arbėresh nga Formoza (1919–1979)

4.2.2 Giovanni Stamati, arbėresh nga Platani, aministrator apostolik (1967–1979) dhe episkop (1979–1987)

4.2.3 Ercole Lupinacci, arbėresh nga Mbuzati, (1987 - )

 

4.3 Themellimi i Eparkisė sė Ungrės ėshtė njė datė historike pėr "gjakun tonė tė shprishur". Viti 1919 mbylli kohėn e vjetėr tė Motit tė Parė dhe na hapi njė rrugė tė re me njė fytyrė tė re nė kėtė kohėn e re. Qė nga viti 1919 arbėreshėt, me ritin bizantin, kanė nė Episkopin e Ungrės njė dritė, njė udhėheqės, njė Atė, tė urtė dhe tė butė, qė bashkon nė njė zemėr "Shpirtin e Arbėrit", qė sot jeton me spiritualitetin e Etėrvet bizantinė, me gjuhėn amtare arbėreshe dhe me dashurinė pėr Kombin shqiptar.

4.4 Tė gjitha kėto ndjenja, Episkopi jonė Eraklli, mirė i pėrfaqėsoi kur nė maj – qershor tė vitit 1991 ka qenė i zgjedhur nga Papa i Romės dhe ka qenė i dėrguar nė Shqipėri si pėrfaqėsue i tij pėr tė parėn vizitė kanonike qė ai i bėri Kishės nė Shqipėri, pas shkatėrrimit tė komunizmit. Episkopi i Ungrės, Eraklli, erdhi kėtu nė Atdhe si njė vėlla arbėresh i "Gjakut tonė tė shprishur" pėr t'ju pėrqafuar gjithė juve si vėllezėr tė dashur tė "Gjakut tonė tė shprishur", pa dallim feje dhe si mjek i ėmbėl, pėr t'ju shėruar sadopak, me ndihmėn e Zotit dhe nga sėmundjet e shpirtit nė atė kohė e pathėnshme.

Me njė emocion tė pathėnshėm ju kujtoj kėtė episod nė kėtė Kuvend madhėshtor dhe historik, sepse e shikoni sa e bukur dhe misterioze, e gjatė pesė shekuj, ka qenė rruga qė Perėndia caktoi pėr ne arbėreshėt, shqiptarė tė vjetėr nė Diasporė, nė shėrbim pėr ju vėllezėr shqiptarė tė sotėm nė Atdhe.

Perėndia na bekoi dhe na shpėtoi pėr pesė shekuj nga humbja e ritit bizantin dhe nga humbja e identitetit kombėtar, sepse nė muajin e majit tė vitit 1991, mbas gati 50 vjetėsh tė mbushura me persekutime, internime, vrasje, pikėrisht i ndershmi Episkop arbėresh, Eraklli i Ungrės, erdhi nė gjirin tuaj dhe nė vatrat tuaja.

4.5 Dua edhe tė shtoj, me shumė ulėsi, se edhe kur Kisha shqiptare nėn diktaturėn ish nė katakomb, Episkopi arbėresh, Jani Stamati, nė prill tė vitit 1981 shkruan kėshtu: "Vetėm Perėndia di sa ne arbėreshė duam Kombin tonė tė origjinės dhe pėr kėtė kemi njė hidhėrim tė thellė pėr tė gjitha persekutimet qė pėsojnė nė Shqipėri besimtarėt katolikė, ortodoksė dhe myslimanė pėr shkak tė besimit fetar"

4.6 Dekreti i Papės Benediti XV pėr themellimin e Eparkisė Bizantine Arbėreshe tė Ungrės (1919) fillon me kėto fjalė nė gjuhėn latine: "Besimtarėt katolikė me ritin grek, tė cilėt banonin mė pėrpara nė Epir dhe nė Shqipėri, duke ikur dhe u larguar shumė herė nga pushtimi i otomanėve, kanė emigruar nė tė afėrmėn Itali, ku kanė qenė tė pritur me zemėrgjerėsi dhe me mikpritje dhe janė vendosur nė tokat e Kalabrisė dhe tė Siēilisė, duke mbajtur ashtu si ish e drejtė, kostumet dhe zakonet e popullit bizantin, veēanėrisht ritet e Kishės sė tyre, bashkė me tė gjitha ligjet dhe zakonet, qė ata kishin pranuar nga Atrat e tyre dhe i kishin mbajtur me njė kujdes dhe me njė dashuri tė pathėnėshme gjatė shekujvet"

4.7 Katundet arbėreshe dhe famullitė nė Eparkinė e Ungrės (Cosenza):

1. Lungro – Ungra: Seli Episkopale (Cosenza), famullia "Shėn Kolli";

2. Acquaformosa – Firmoza (Cosenza), famullia "Shėn Janji Pagėzori";

3. Firmo – Ferma (Cosenza), famullia "Fjetja e Perėndilindėses" dhe famullia "Shėn Janji Krizostomi";

4. S. Basile – Shėn Vasili (Cosenza), famullia "Shėn Janji Pagėzori";

5. Frascineto – Frasnita (Cosenza), famullia "Fjetja e Perėndilindėses";

6. Ejanina – Purēilli (Cosenza), famullia "Shėn Vasili i Madh";

7. Civita – Cifti (Cosenza), famullia "Fjetja e Perėndilindėses";

8. Plataci – Platani (Cosenza), famullia "Shėn Janji Pagėzori";

9. Castroregio – Kasternexhi (Cosenza), famullia "Shėn Mėria e Borės";

10. Farneta (Cosenza), famullia "Shėn Kolli";

11. S. Paolo Albanese – Shėn Pal Arbėresh (Potenza), famullia "Ngritja e Kryqit tė Nderuar";

12. S. Costantino Albanese – Shėn Kostandini Arbėresh (Potenza), famullia "Shėn Kostandini i Madh";

13. S. Sofia d'Epiro – Shėn Sofi Epiros (Cosenza), famullia "Shėn Thanasi i Madh";

14. S. Demetrio Corone – Shėn Mitėr Koronė (Cosenza), famullia "Shėn Mitri";

15.Macchia Albanese – Maqi Arbėresh (Cosenza), famullia "Shėn Mėria e Kostandinopojės";

16. Sofferetti (Cosenza), famullia "Shėn Mihali Arkangjėl"; S. Cosmo Albanese – Strigari (Cosenza), famullia "Shėn Pjetri e Shėn Pali";

17. Vaccarizzo Albanese – Vakarici Arbėresh (Cosenza), famullia "Shėn Mėria e Kostandinopojės";

18. S. Giorgio Albanese – Mbuzati (Cosenza), famullia "Shėn Gjergji";

19. Cantinella (Cosenza), famullia "Shėn Mauri" (qė nga viti 1989);

20. S. Benedetto Ullano – Shėn Benediti Ullano (Cosenza), famullia "Shėn Benediti";

21. Marri – Nda – lli – Marr (Cosenza), famullia "Shėn Zepa";

22. Falconara Albanese – Farkunara Arbėreshė (Cosenza), famullia "Shėn Mihali Arkėngjel", (qė nga viti 1974);

23. Cosenza, famullia "Shėjti Shpėtimtar", (qė nga viti 1978);

24. Lecce, famullia "Shėn Kolli"

25. Villa Badessa (Pescara), famullia "Fjetja e Perėndilindėses".

4.8 Eparkia e Ungrės sot pėrbėn pesėdhjetėmil besimtarė, 25 famulli, 35 priftra, 1 murg, 3 diakonė, 35 murgesha, 14 Institute pėr edukimin e fėmijėve, 2 Institute dashamirėsė, Insituti pėr Shkenca Fetare.

Emigracioni nga katundet arbėreshe, ndėr qytetet tė Evropės ėshtė shumė i madh dhe ėshtė e na varfėron shumė, pse rinia nuk ka mė punė nė vendlindje. Shumė arbėreshė gjenden nė Milano, Romė, Bari, Napoli, etj. Nga ana tjetėr, mund tė shėnoj se sot nė katundet tona arbėreshe gjėnden, qė nga korriku 1990, shumė vėllezėr mėrgimtarė shqiptarė myslimanė, ortodoksė dhe katolikė, qė e bėjnė mė tė bukur e mė tė plotė Arbėrinė tonė nė Kalabri. 5.

Duke mbyllur kėtė kumtesė mund tė nėnvizoj kėto pika:

5.1 Selia e Shenjtė me themellimin e Eparkisė bizantine arbėreshe tė Ungrės (1919), bashkoi arbėreshėt me Atdheun, si edhe me vėllezėrit me ritin bizantin kėtu dhe gjetkė. Gjithashtu kjo Eparki, nė vogėlėsinė e saj, ėshtė si njė "shenjė" e si njė urė midis katolikėve dhe ortodoksėve nė dialogun ekumenik.

5.2 Sinodi i Florencės ka njė rėndėsi shumė tė madhe pėr ne arbėreshėt. Ne jemi bij tė kėtij Sinodi dhe nuk kemi asnjė faj nėqoftėse vėllezėrit ortodoksė, mbas vitesh, nuk e pranuan mė kėtė Sinod dhe na kanė harruar neve. Mund edhe tė shtoj kėtu se ne arbėreshė, pėr kėtė arsye nuk mund tė jemi tė klasifikuar si ”uniŕtė”, sepse nė shekullin XV nuk ekzistonte ”uniatizmi”, i cili, siē dihet, lindi me marrėveshje tė dyanshme, nė Romė e nė Brest nė vjetėt 1594 e 1596.

5.3 Ne, priftėrinjtė arbėreshė tė ritit bizantin, kur shkojmė nė Shqipėri, mjerisht, nuk mund tė meshojmė bashkė me vėllezėrit ortodoksė, sepse sot ligjet kanonike na pengojnė dhe nuk ėshtė "bashkimi i plotė" midis Kishės sė Romės dhe Kishės sė Kostandinopojės.

5.4 Nė vitin 1940 u mbajt nė Grottaferrata, i pari Sinod intereparkial dhe nė vjetėt 1995-1996 Eparkia e Ungrės, pėr herė tė parė nė historinė e saj pesė shekullore, mbajti Sinodin Eparkial, ku tė gjithė besimtarėt arbėreshė kanė marrė pjesė me njė dashuri tė pathėnshme, duke u detyruar pėr shenjtėrimin e tyre, pėr rifitimin e zakoneve bizantine dhe pėr tė mirėn e Arbėrisė sonė. Tashti ėshtė nė punė komisioni pėr pėrgatitjen e Sinodit II intereparkial, dmth eparkia e Ungrės (Cosenza), Hora e arbėreshėvet (Palermo) dhe Monastiri i Grottaferrates (Roma).

5.5 Episkopi Eraklli, nė vitin 1989 nė Palermo, pėrpara Papės sė Romės, me ballė tė lartė, deklaroi kėshtu duke qėndisur shumė bukur identitetin e besimtarėve bizantinė arbėreshė nė Itali: "Ne arbėreshė me ritin bizantin, duke mos kėputur kurrė lidhjen me Selinė e Kostandinopojės, kemi ardhur kėtu nė Itali pėr tė jetuar njė lidhje tė plotė me Selinė e Pjetrit, princit i Apostujvet. Por edhe nuk kemi harruar kurrė Kombin tonė tė origjinės, Shqipėria, ku Skėnderbeu luftoi me tė gjitha energjitė e tij pėr mbrojtjen e fesė sė krishterė, duke merituar titullin "Defensor Fidei" dhe "Atleta Christi."

"Kujtimi i Skėnderbeut pėr gjithė ne, - shtoi episkopi Eraklli, - na sjell akoma mė shumė vuajtje nė shpirtin tonė, sot qė situatat njerzore kanė shuajtur nė Atdhe ēdo manifestim tė asaj Besė nė Perėndi pėr tė cilėn kanė luftuar Atrat tanė."

Dhe Episkopi Eraklli, shtoi dhe kėto fjalė profetike: "Por zhvillimi i historisė na jep shpresa se vėllezėrit tanė shqiptarė mund tė dėftojė haptazi besėn e tyre tek Perėndia, i cili ēdo gjė e realizon ‚nė kohėn e caktuar" (Ps. 144, 75).

5.6 Vėllezėr dhe motra nė Krisht dhe tė "Gjakut tonė tė shprishur", sot na erdhi kjo ditė e shenjtė, sot na erdhi ky muaj i shkėlqyeshėm, sot na erdhi dhe kjo kohė madhėshtore e caktuar nga Perėndia, nė tė cilėn gjithė ne gėzojmė bashkė nė Shqipėri, sot kėtu nė kėtė Kuvend tė shėnjtė, ku jemi tė gjithė tė mbledhur nė emrin e Zotit, duke i kujtuar Kombit tonė se Krishterimi ndėr shqiptarė rrėnjen e ka gjithmonė tek Fjala e pėrjetshme e Krishtit, i cili na tha: "Unė jam Rruga, E drejta dhe Jeta".

BIBLIOGRAFI MBI HISTORINĖ E ARBĖRESHĖVE BIZANTINĖ

Apostolopoulos Pavlos, I Ekklisiastiki fisionomia ton Arvaniton tis Notiou Italias (Kalabrias–Sikelias), Ed. Thamiris, Athina 1997;

Argondizza, Antonio, Il Collegio Italo-Greco di S. Adriano, Corigliano Calabro 1884;

Bellizzi Mario, S. Basilio Craterete – Comunitŕ albanofona del secolo XV dell'area del Pollino. Castrovillari 1995;

Bellusci Antonio, Magia Miti e Credenze Popolari – Ricerca etnografica tra gli albanesi d'Italia. Ed. Centro Ricerche, Cosenza 1983;

Idem, Canti Sacri Albanesi raccolti a S. Costantino Albanese, S. Sofia d'Epiro e alcune comunitŕ albanesi di Grecia, S. Costantino Albanese 1971;

Idem, Ricerche e Studi tra gli Arberori dell'Ellade – Da radici arbėreshe a matrici arbėrore – Testi e documenti, Ed. Centro Ricerche "G. Kastriota", Cosenza 1984;

Idem, Ortodossi ed Arbėreshė, in "Lidhja", Cosenza, n.8, 1983;

Idem, La figura e l'opera di Mons. Domenico Bellusci (1774–1834), in "Lidhja", Cosenza, n. 8, 1983;

Bugliari Francesco, Vita di Mons. Francesco Bugliari, Grottaferrata 1971;

Bugliaro Salvatore, S. Demetrio Corone e Macchia nella prima metŕ del Settecento – Analisi socio – demografiche ed economiche – Ed. Zeta, Rosano Scalo 1998;

Camodeca Pietro, L'Autonomia Ecclesiastica degli italo–albanesi della Calabria e della Basilicata, Roma 1903;

Canadč Giovan Battista, Il rito greco nelle colonie italo–albanesi, in "Rivista Storica Calabrese", 1907;

Cassiano Domenico, Le Comunitŕ Arbėreshė nella Calabria del XV secolo, Ed. Brenner, Cosenza 1977;

Costituzioni del Sinodo Intereparchiale di Grottaferrata, Ed. S. Nilo, Grotaferrata 1993;

Cucci Maria Franca, Il processo di latinizzazione del Collegio "Corsini" a S. Benedetto Ullano (1834–1923), in "Lidhja", Cosenza, n. 8, 1983;

De leo Pietro, Condizioni economico–sociali degli Albanesi in Calabria tra secolo XV e XVI – L'esempio di S. Sofia d'Epiro, in: "Bollettino della Badia Greca di Grottaferrata" (Roma), vol. XXXV, 1981;

Dorsa Vincenzo, Su / Gli / Albanesi / Ricerche e pensieri, Napoli 1847;

Eparchia di Lungro degli Italo–Albanesi dell'Italia continentale;

Ferrari Giuseppe, Vita Italo–albanese nel 1700, in "Bollettino della Badia Greca di Grotaferrata" (Roma), vol. XVIII, 1964;

Idem, Greci e albanesi in Calabria nei secoli XV-XVII, in "Atti del III Congresso Storico Calabrese", 1963, pp. 393 – 399;

Fortino Eleuterio F., La Chiesa bizantina albanese in Calabria – Tensioni e Comunione, Ed. Bios, Cosenza 1994;

Fortino Italo Costante (a cura di - ), La vita di Maria di Giulio Varibobba – Prolegomeni, trascrizione, traduzione, glossario e note, Ed. Brenner, Cosenza 1984;

Idem, Latinizzazione di Spezzano Albanese, in "Zgjimi/Risveglio", Marri – S. Benedetto Ullano, IX, n. 1, 1971, pp. 17 – 29;

Idem, Il Sessantennio del Collegio "Corsini" a S. Benedetto Ullano (1732–1794), in "Lidhja", Cosenza, n. 8, 1983;

Fyrigos Antonis (a cura di - ), Il Collegio Greco di Roma – Ricerche sugli alunni, la direzione, l'attivitŕ, Pontificio Collegio Greco di Roma 1983;

Godino Francesco, Gli albanesi e la difesa del rito greco in Calabria, Cosenza 1971;

Kollia Aristidi P., Arvanites kai i katagogi ton Ellinon, Athinai 1983;

Idem, (a cura di - ), Archeio Arvanitikon Meleton, Ed. Thamiris, Athina 1996;

Laviola Giovanni, Pietro Camodeca de' Coronei, Ed. Aversa 1968;

Lacko Michele, Ochrida Centro Ecclesiastico dell'Albania, in "Bollettino della Badia Greca di Grottaferrata", vol. XI, 1957;

Lupinacci Ercole, Discorso programmatico pronunziato nella Cattedrale di Lungro il 17 gennaio 1988, in "Bollettino Ecclesiastico dell'Eparchia di Lungro" (Cosenza), n. 1-6, 1988;

Idem, Cammino sinodico, in "Bollettino Ecclesiastico dell'Eparchia di Lungro" (Cosenza), n. 7-10, 1004 – 1997, pp. 406 – 413;

Marafioti Girolamo, Croniche et Antichitŕ di Calabria, Padova 1601;

Marchianň Francesco, Cenni storici e Statuto fondamentale del Collegio Italo–Albanese di S. Adriano, Castrovillari 1935;

Marougas Jorgos, Afieroma stous armperesi, in "Dialogoi", Nikaia – Athina, n. 41, 1984;

Massaro Mario, Presenza degli Albanesi in Puglia e nel Molise, in "Lidhja" (Cosenza), n.20, 1988;

Morelli Domenico (a cura di -), Atti del Convegno ”Comunitŕ Religiose e Minoranze Linguistiche oggi in Italia”, Roma 1988;

Peri Vittorio, L'unione della Chiesa orientale con Roma. Il moderno regime canonico occidentale nel suo sviluppo storico, in "Aevum", LVIII (1984, pp. 439 – 498;

Idem, Presentazione del volume ”Cristo riuscitň”, in "Oriente Cristiano" (Palermo), n. 4, 1977, pp. 38 – 44;

Idem, I metropoliti orientali di Agrigento. La loro giurisdizione in Italia nel XVI secolo, in Bisanzio e l'Italia, Raccolta di studi in memoria di A. Pertusi, Milano 1982, pp. 274 – 321;

Rennis Giovanbattista, La tradizione bizantina della comunitŕ Italo–Albanese, Lungro: il rito, le festivitŕ, la storia e le usanze, Ed. Progetto 2000, Cosenza 1993;

Rodotŕ Pietro Pompilio, Dell' origine, progresso e stato presente del rito greco in Italia, osservato dai greci, monaci basiliani, e albanesi, libri tre, in Roma 1758, 1760, 1763;

Rotelli Claudio, Gli Albanesi in Calabria, Secoli XV–XVIII, Cosenza 1988;

Salimbeni Giuseppe, Appunti per la storia ecclesiastica in Albania nei secoli XIV e XV, Badia Greca di Grottaferrata 1977.

Serra Alessandro, Spezzano Albanese nelle vicende storiche sue e dell' Italia (1470–1945), Spezzano Albanese 1987;

Scutari Antonio, Presenza degli Albanesi in Basilicata, in "Lidhja" (Cosenza), n. 20, 1988;

Scutari Michele, Notizie istoriche / sull' origine e stabilimento / degli Albanesi / nel Regno delle due Sicilie / sulla loro indole, linguaggio e rito, Potenza 1925;

Similari Alessandro, Gli Albanesi d' Italia – Loro costumi e poesie popolari, Napoli 1891;

Solano Francesco, Il Catechismo Albanese di San Basile, Roma 1993;

Stamati Giovanni, Decreto di adozione della lingua parlata (albanese) nella liturgia, in "Bollettini Ecclesiastico dell'Eparchia di Lungro" (Cosenza), n. 3, 1968;

Tajani Francesco, Le Istorie Albanesi, Salerno 1886;

Tocci Guglielmo, Memoria pei Comuni Albanesi di S. Giorgio, Vaccarizzo, S. Cosmo, Ed. Guido, Rossano Scalo 1990 (Ristampa anastatica dell'edizione di Cosenza 1865);

Tomai–Pitinca Emidio, Comunitŕ Albanesi nel Tarentino – secolo XVI, in "Bollettino della Badia Greca di Grottaferrata" (Roma), vol. XXXV, 1981 e 1982;

Vaccaro Attilio, Italo–Albanensia – Repertorio bibliografico sulla storia religiosa, sociale, economica e culturale degli Arbėreshė dal sec. XVI ai nostri giorni, Cosenza 1994;

Veneziano G., Contrasti, confessionali ed ecclesiastici tra gli Albanesi greco–ortodossi e cattolici latini in Calabria e Lucania, in "Archivio Storica di Calabria e Lucania", 1958;

Zangari Domenico, Le colonie italo–albanesi di Calabria – Storia e demografia, sec. XV–XIX, Napoli 1941;

Zavarroni A., Historia erectionis Pontifici Collegi Corsini Ullanensis italo–graeci et deputationis episcopi titularis graeci, Napoli 1750;

Rivista Arbėreshe (1883–1999)

1. Besa / Fede – Corrispondenza del Circolo italo-albanese di cultura (Roma); periodico mensile fondato da mons. Eleuterio F. Fortino (S. Benedetto Ullano) nel 1984;

2. Bollettino Ecclesiastico dell'Eparchia di Lungro (Cosenza): periodico fondato da mons. Giovanni Mele (Acquaformosa) nel 1925;

3. Diaspora – Rivista italo-albanese di cultura italo–albanese di spiritualitŕ orientale (1972–1976); periodico fondato a Roma da mons. Eleuterio Fortino;

4. Dita jote / Il tuo giorno (S. Sofia d'Epiro); periodico fondato dal papŕs Giovanni Capparelli (Acquaformosa) nel 1958;

5. Fiamuri arbėrit / La Bandiera dell' Albania (1883–1887), periodico fondato dal prof. Girolamo De Rada (Macchia Albanese);

6. Ili i arbreshvet / La stella degli Albanesi (1896–1897), periodico fondato dal papŕs Antonio Argondizza (S. Giorgio Albanese);

7. Katundi ynė / Il Nostro Paese – rivista italo–albanese di cultura e di attualitŕ; periodico fondato dal prof. Demetrio Emanuele (Civita) nel 1970;

8. La nazione albanese (1896–1900); periodico dal prof. Anselmo Lorecchio (Pallagorio);

9. La voce del santuario (S. Cosmo Albanese), periodico fondato dal papŕs Ercole Lupinacci (S. Giorgio Albanese) nel 1963;

10. Lajme / Notizie – rivista dell'Eparchia di Lungro (Cosenza); periodico fondato da mons. Ercole Lupinacci (S. Giorgio Albanese) nel 1989;

11. Lidhja / l'Unione – rivista di cultura italo–greco–albanese (Cosenza); periodico fondato dal papŕs Antonio Bellusci (Frascineto) nel 1980;

12. Rinascita sud – periodico di informazione e di cultura italo-albanese, fondato da Domenico Licursi (Farneta) nel 1972;

13. Shęjzat / Le Pleiadi (1957–1975) – rivista culturale, sociale ed artistica (Roma); periodico fondato dal prof. Ernest Koliqi;

14. Vatra jone / Il Nostro Focolare (1966–1970) – bollettino della parrocchia di S. Costantino Albanese (Potenza); periodico fondato dal papŕs Antonio Bellusci (Frascineto);

15. Zėri i arbėreshvet / La Voce degli Albanesi (1972–1982) – rivista di cultura italo–albanese, Ejanina (Cosenza), periodico fondato dal papŕs Emanuele Giordano (Frascineto);

16. Zjarri / Il Fuoco (1970–1998) – rivista di cultura italo–albanese, S. Demetrio Corone (Cosenza), periodico fondato dal papŕs Giuseppe Faraco (Vaccarizzo Albanese);

17. Zgjimi / Risveglio (1963–1980) – rivista internazionale di informazione e di cultura italo–albanese, S. Benedetto Ullano (Cosenza), periodico fondato dall' avv. Albino Greco (Marri).



Summary

On the Origin and the Historical Evolution of the Arbėresh-Byzantine Eparchy of Lungro (Ungra) in Calabria, and the Defense of the Arbėresh Identity

With the establishment of the Arbėresh Byzantine Eparchy of Lungro (1919), the Holy See united Arbėresh people with their fatherland and their brothers of Byzantine rite. This became a bridge that joined Catholics and Orthodox in ecumenical dialogue. Following on from this was the erection of the Byzantine Eparchy of Hora of the Arbėresh (1937): and the Monastery of Grottaferrata, which had been founded in the 10th century, was also erected as an Abbacy.

This presentation confines itself to the origin and the religious historical development of Arbėresh villages in Calabria and Basilicata from the time of the Synod of Florence (1439) until the creation of the Arbėreshi Byzantine Eparchy of Lungro (1919).

As a result of the signing of the agreement at the Council of Florence between the Latin Church of Rome and the Orthodox Church of Constantinople, the settlement of the Arbėresh people was later officially determined in those territories to which they had begun to emigrate from the year 1461. "The main cause of our forefathers' emigration to Italy," the author pointed out, "was to keep the holy Christian faith in God alive."

Although the Arbėresh people, although of Byzantine rite and under the jurisdiction of the Patriarch of Constantinople, had been accepted by the Latin bishops as a result of the Council of Florence, and although they had obtained certain rights under Popes Leo X, Paul III and Julius III, they lost these rights under Pius IV after the Council of Trent, and their villages were converted from Byzantine to Latin rite. This process continued until 1668. For many Arbėresh villages, the loss of the Byzantine rite also involved the decline of Arbėresh language and customs.

But under Pope Clement III ("Papa Corsini"), "Corsini College" was founded in 1732 for the education of Arbėresh clergy. The college was moved to St. Demetrio Corone in 1794 and played an important role in the revival of the Arbėresh, the use of the Byzantine rite and the safeguarding of their Albanian identity.

The erection of the Lungro Eparchy constitutes a historic date for "our scattered race", as it brought the first era of the history of the Arbėresh people to a close and simultaneously opened up a new way with a new outlook in new times. The Arbėresh of Byzantine rite look to the Archbishop of Lungro as a light, a leader, a mild and prudent Father. It is he who unites in his heart the "Spirit of Arbėri", which today lives according to the spirituality of the Byzantine Fathers, with the Arbėresh mother tongue and with love for the Albanian nation.



http://www.dardania.com/phoenix/simpoziumi/simpoziumi_sek4_art05.html

© Phoenix - Qendra e Studimeve Shqiptare "Ernest Koliqi" Shkodėr & Bashkimi Katolik i Publicistėve Shqiptarė
Riprodhimi dhe shpėrndarja vetėm me lejen e redaksisė.
http://www.dardania.com/phoenix