Shėnime historike rreth dioqezės sė Lezhės

Lezha (Lissus-Lyssos) thuhet se u themelue nga Dionizi Plak i Sirakuzės aty kah viti 385 para Krishtit. Ka Akrolisson ase Malin e tė Shelbuemit, nalt 410m dhe Akrolisson e Lezhės nalt 186 m. Maja e Akrolisson-it gjindet nė tyrbe, thirrė Xhymert Kasap.

Diodor Siculi la tė shkrueme se themeluesi kishte pajisė qytetin me gjimnaze tė mėdha e me tempuj tė bukur. Hani gjet nėn dhé mbi ndertesat bizantine e veneciane, tepricat e fundit tė vepres dioniciane.

Plini e quen vend i banuem prej qytetarėve romakė. Qiriako i Ankonės nė vitin 436 pau muret e mėdha me mbishkrime Latine.

Nė vitin 1393 familja e Dukagjinasvet ia lėshoi Venedikut. Nė vitin 1440 kėshtjellėn e rrėnoi njė zjarr i madh. Nė 1 mars 1444, Gjergj Kastrioti Skėnderbeu mbajti Kuvendin e Lezhės ku u lidh Besa Shqiptare dhe po aty, me 17 kallnuer 1467, vdiq e u vorrue nė Katedralen e Shėn Kollit e cila, si hynė turqit, qe shndėrrue nė xhami. Nė vitin 1478 ra pėr tė parėn herė nė dorė tė Turkut. nė vitin 1501 banorėt e Lezhės kėrkuen ndihmėn e Venedikut qė mbas njė marrėveshjeje me Turqinė, e mbajti deri me 1506, kur e pushtoi Sulltan Bajaziti, por qė kėshtjellėn e kishin shembė mė parė venedikasit.

Nė vitin 1614 nė kėshtjellė banojshin 80 shtėpi turke. Po nė kėtė vit, pazari i Lezhės kishte 500 shtėpi.

Kisha e Shėn Kollit u shndėrrue nė xhami nė vitin 1580. Qysh qė Lezha ra nė dorė tė Turkut, ipeshkėvijtė, mė tė shumtėn, ndejėn nė Merqi deri nė vitin 1798. Imzot Malci zuni vend nė Vel. Nė vitin 1847 ngulėn nė Kallmet.

Kah viti 1592 Shėn Gregori emnoi ipeshkėv Gjonin dhe pėr 768 vjet nuk permendet asnjė ipeshkėv.

Acta et Diplomata pėrmendin njė seri prej 14 ipeshkėvijsh tue nisė nga viti 1357 deri 1397. Eubel i shtoi nė 28 ipeshkėvij tue i pru deri nė vitin 1496, mjesa Pooten ven 40 ipeshkėvij tue e pru vargun deri te Imzot Dodmasej, i cili vdiq nė Kallmet me 27 shtatuer 1868 (Mbas tij erdh Imzot Franēesk Malczynski, polak, prej 1870 deri mė 1908).

Nė vitin 1405 pėrmendet kisha e Shėn Mijės.

Prej 40 ipeshkvijvet tė Lezhės, simbas dokumentave, vetėm 15 qenė shqiptarė. Jerokli Sinekdemi i shek. X beson se Lezha ka ba pjesė pėr do kohė nėn Durrės, por kjo bie poshtė simbas dokumentit tė Imzot Pooten tė vitit 1863 bazue nė Farlatin. Lezha pati shumė kishė e manastire tė pėrmenduna si ai i Shėn Llezhdrit nė Mal tė Shejtė tė Oroshit, i Benediktinėvet dhe i Franēeskanėvet nė Lezhė me kishėn e tė Shelbuemit, tė Shėn Llezhdrit tė Bokianit (pėrmbi Spiten, Zejmen) dhe Kuvendi qė dikur ishte i Benediktinėvet simbas njė shenjimi tė Cohen, vit II.1166.

Mark Skura arqipeshkėv i Durrėsit la tė shkrueme se dioqeza e Lezhės kishte 14.000 katolikė, mjesa nė vitin 1649-1653 Mark Kryezezi thotė se Lezha kishte 23 prifterinj, 19 xhakoj, 8.000 katolikė. Ipeshkėvi Gjergji II, nė vitin 1656 katolikėt i cakton nė 7.000 vetė. Imzot Pooten nė vitin 1866 ven nė dioqezė 22 famullina me 20.000 katolikė dhe provon se kjo dioqezė kje gjithmonė sufragane e metropolisė sė Tivarit.

Nė vitin 1887 Lezha si edhe Sapa e Pulti qė pėrpara ishin sufragane tė metropolisė sė Tivarit , u banė sufragane tė metropolisė sė Shkodrės.

Tashti vetėm Lezha ka vetėm famullinat e krahinės sė vet.

Nė vitin 1888 nė krahinėn e Lezhės figurojnė 24 famullina (simbas Missiones Catholicae, 1888); Lezha, Kallmeti, Kakarriqi, Balldreni, Merqia, Vela, Bulgri, Kryezezi, Manastiri, Gryka, Pėllana, Zejmeni (Sojmeni).

Nė krahinėn e Mirditės: Oroshi, Spaēi, Kashnjeti, Korthpula, Shėn Gjergji, Kaēinari, Frenga , Kalivaqja, Qafa e Malit, Fandi, Nderfana e Blinishti.

Ipeshkėvijtė e Lezhės

Viti Ipeshkėvijtė

592 mbas Krishtit, - Gjoni.

Kėtu mbetet njė boshllek prej 768 vjetėsh dhe deri tash dokumenta arsyetues nuk ka.

1360 (rreth) - Dionizi.

1370- Deda.

1385- Gregori nga Venediku, domenikan.

vit i pasigurtė - Andrea nga Trevizi, domenikan.

1426 - Andrea II, lindur nė Epir.

1426 - Pjetri nga Pirani.

1456-Andrea III. Papa i dha lejen me zgjidhė prej mallkimit Pal Dukagjinin, i cili kishte ba lidhje me Turqit. Papa Kalisti III me 18.VIII.1457 i jep Princit tė fuqishėm, Gjergj Kastriotit, fakultetin me i shpallė popullit se tė gjithė ata qė do tė vizitojshin e do tė ndihmojshin pėr rindertimin e kishės sė Shėn Nikollės nė Lezhė, fitojshin ndjesen pėr disa ditė tė mėdha.

1457- Vlashi de Albania (nga Arbėni ?), domenikan.

1489- Pjetri II Maloncius nga Venediku.

1498 - Franēesk Gaspare, franēeskan.

1509 Pjetri III.

vit i pasigurtė - Gjergji.

1513- Mikeli de Natars nga Naters, provincė e Kabaliceses, domenikan.

1517- Nikolla.

1518 - Gjoni II, franēeskan.

1519 - Ferdinandi de Rosa, me gjasė spanjoll i Urdhnit tė Shperblimit.

1525 - Nikolla II de Nante vdes.

1525 - Gjoni III de Stymaj, lindė nė Shqipni.

1535 - Guljemi Alebrox de Turbi, karmelitan, profesor teologjie.

1558 - Nikolla III Guerini, i Urdhnit Çertozinėvet.

Vit i pasigurtė. Gjoni IV. Nė vitin 1570 qe burgosė e si duket edhe mergue nga turqit, sepse si i dyshimtė se kishte pasė gisht me venedikas, kur kėta deshėn me ripushtue Lezhėn nė atė vit.

1575 - Theodori Kalompsi, kanonik i Ulqinit edhe nė Shkodėr.

1578 - Marini Marjan Braiano, franēeskan. Pėr dy vjet qe edhe zevendės nė Shkodėr.

Vit i pasigurtė. Inoēenci Stoiēina nga Raguza, benediktin.

1561-Benedikti Ursini, nga Poēovi, dalmatin. Nė vitin 1626 qe administrator i Shkodrės, detyrė tė cilėn e mbajti deri mė 1637 qė ia lėshoi priftit tė Tivarit e Komisarit Apostolik tė Epirit Gjergj Vulskoviēit.

1649-Mark Skura. Ky nė vizitė qė i ban dioqezės, arqipeshkėvi i Durrėsit, ve 14.000 katolikė me 10 meshtarė, ndersa Marku Kryeziu jep 18.000 katolikė me 19 klerikė.

1656-Gjergji II Vladanji, shkodran. Ky shenon se Lezha ka 7.000 banorė katolikė. Vdiq mė 1692.

1692 - Nikolla IV, Vladanji, shkodran. Mori pjesė nė Konēilin I shqiptar. Qe porositė me pasė kujdes pėr klerikėt e Seminarit tė Veljes.

1728 - Gjoni IV Gallata, lindė nė Kurbi, Durrės.

1738 - Simoni Zezaj (Negri) nga Zadrima.

1748 - Pali, gjak me Imzot Pal Kamsin, Ipeshkėv i Shkodrės.

1750 - Antoni Kryezezi nga Lezha, franēeskan.

1765 - Gjergji III Junki, lindun nė Tivar, mė 1786, qe emnue arqipeshkėv i Tivarit. Vdiq mė 26.I.1787.

1786 - Mikeli II Kryezezi, prift i Lezhės. Qe njėherit dhe Abat i Shėn LLezhdrit tė Mirditės.

1798 - Nikolla Malēi. Vdiq mė 1825. Nė vitin 1802 ndėrtoi qelėn nė Vel, ku pat rezidencėn.

1826 -Gabrieli Barishtiq nga Bosnja. Qe vizitator Apostolik i Shqipėnisė. Si vojti nė Raguzė pėr disa kohė pėr arsye shėndetėsore, erdhi nė Kuvend tė Franēeskanėvet, nė Kep tė Rodonit, ku vdiq mė 1841 dhe aty u vorrue. Qe franēeskan.

1842 - Gjoni Topich. Lindi nė Spaleto mė 1790. Qe franēeskan.

1853 - Luigji Çurēija lindun nė Raguzė.

1858 - Pali II Dodmasej, shkodran.

1870 - Franēesku Malczynski, polak. Deri nė vitin 1905. Pati si ndihmės Imzot Fr. Leonard Deda. Mbas vdekjes sė Imzot Leonard Dedės qė vdiq mė 1907 e mbajti edhe pėr njė vit ipeshkėvinė e Lezhės, megjithėse ishte nė pushim.

1905 (30.IV.)-Leonard Deda, shkodran. Vdiq mė 1907.

1911(21.IX)-Imzot Luigj Bumēi, shkodran. Vdiq mė 1945. Ndertoi Kishėn e Kallmetit.

1949-1951(fund) - Dom Ndre Lufi, Vikar Kapitullar.

1951 (Janar)-Dom Ndoc Sahatēija. Vikar Kapitullar, me ndejė nė Merqi.



http://www.dardania.com/phoenix/sheldia/sheldia_art12.html

© Phoenix - Qendra e Studimeve Shqiptare "Ernest Koliqi" Shkodėr
Riprodhimi dhe shpėrndarja vetėm me lejen e redaksisė.
http://www.dardania.com/phoenix